Naujienos – Molėtų krašto muziejus

Meninės dokumentikos filmo „Stovinčioji ant tilto” peržiūra

Renginys atšaukiamas dėl gripo epidemijos grėsmės.

2020 metų kovo 11 dieną 12 val. Molėtų kultūros namų salėje vyks meninės dokumentikos filmo STOVINČIOJI ant TILTO peržiūra.

Filmą pristatys režisierė Dali Rust/ Dalia Cibauskaitė. Kovo 11 Akto signatarės, rašytojos Vidmantės Jasukaitytės kūrybos ištraukas skaitys aktorė Eglė Jackaitė.

„Nebuvo viso šito. Nebuvo manęs. Buvo tik STOVINČIOJI ANT TILTO” ( ištrauka iš Vidmantės Jasukaitytės apysakos “Baladė apie stovinčiąją ant tilto”)

Režisūra: Dali Rust
Kamera: Kristina Sereikaitė, Andrius Seliuta
Montažas: Kostas Radlinskas
Garsas: Sigitas Motoras
Gamyba: VšĮ “Eik ART”
Trukmė: 60 min.

Meninės dokumentikos filmo „Stovinčioji ant tilto” pagrindinė heroja - Kovo 11 Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Pristatydami vieną signatarą, kalbame apie visus tuos, kurie keitė mūsų šalies istoriją ir buvo/yra ryžtingiausi, drąsiausi, kūrybiškiausi Lietuvos piliečiai.

2019 metų liepos 14 dienai, Vidmantės Jasukaitytės mirties metinėms, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, kompozitorė Zita Bružaitė sukūrė liturginį kūrinį - VILTIES MIŠIAS, atliekamas Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija”, pritariant saksofonininkui Petrui Vyšniauskui, perkusininkui Arkadijui Gotesmanui, vargonininkui Andriui Bartuliui. Mišias ruošė choro meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis bei dirigentas Povilas Vanžodis.

Tai vienintelis Lietuvoje muzikos kūrinys, kur liturginiai ir paraliturginiai tekstai skamba apeigų metu bažnyčioje. Ir vienintelis toks didingas ir reikšmingas muzikinis-literatūrinis-liturginis kūrinys, kai naudojami signataro sukurti tekstai.

VILTIES MIŠIOS kaip leitmotyvas lydi viso filmo metu. Filmas prasideda sukurta VILTIES GIESME, kur skamba Vidmantės Jasukaitytės žodžiai:
„Tylioji motina, viltie,
Glaudi visus prie išmaitinanios krūtinės – leiski
Apsvaigus užsimiršti, kur veda, kur einu,
Kas paaukos,
Tylioji motina viltie...“

Giesmei nutilus, regime poetę ir girdime jos kūrybos ištraukas: maldas, prašymus, atleidimus, išgyvenimus, padėkas.

Vėl skamba malda, kuri nutyla pasigirdus įtaigiems ir jautriems politikės žodžiams Tarybų Sąjungos valstybės lyderiui Michailu Gorbačiovu. Prašymas ne kaip politikės, o mamos – leisti Lietuvos jaunuoliams tarnauti savo šalyje. Kad nebūtų kankinami. Kad nežūtų. Kad grįžtų. Grįžtų pas mamas.

Filmas – tai vienos moters gyvenimo MIŠIOS, kur judame per gyvenimo atradimus, sunkumus, džiaugsmus, ligas ir netektis. Simboliška, kad tokie pat jaunuoliai, už kurių saugumą ir gyvybę kovojo Vidmantė, vilkintys karinę uniformą, uždengė jos karstą Lietuvos vėliava ir darniai žygiuodami, nešė ją kalnan, kad atiduotų šią dukrą savo šalies žemei.

Vidmantė buvo spalvinga, nuoširdi, kurianti, kovojanti. Ji klydo, klupo, bet kėlėsi, atsiprašinėjo, ėjo. „Stovinčioji ant tilto“ - tai gilesnis žmogiškųjų savybių atskleidimas, kiekvieno iš mūsų kruopščiai slepiamas trapumas ir pažeidžiamumas.