2020 metai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti „TAUTODAILĖS METAIS“. Pirmą kartą Lietuvių kultūros istorijoje sutelkiama ypatinga pagarba tradicinės kultūros sričiai. Įvairiausio formato tautodailės renginiai vykstantys šalyje įgauna gilesnę prasmę, o tai reiškia ir šis tapytojų kūrybos konkursas neeilinis. Jis įtrauktas į Kultūros Ministerijoje sudarytą Vyriausybinę „Tautodailės metų“ renginių programą.
Antano Žmuidzinavičiaus vardas įpareigoja puoselėti tikroviško vaizdo kūrimo tradicijas, pagrindžia atrankos vertinimo kriterijus. Parodai kūrinius pateikė tautodailininkų sąjungos nariai iš visų etnografinių regionų. Septyniasdešimt septyni autoriai po du paveikslus parinko neribojant tapybos technikų. Dauguma kūrinių nutapyti aliejiniais ar akriliniais dažais. Keletas meistrų žiūrovams rodo paveikslus nutapytus akvareliniais ar pasteliniais dažais. Eksponuojamą kolekciją sudaro 154 įvairiausių kamerinių formatų kūriniai. Įdomu stebėti kaip skirtingai, išradingai tapytojai supranta peizažo temą. Dauguma perkelia į pasirinktą drobės formatą patikusį supančio vaizdo fragmentą. Savo supratimo ir patirties ribose stengiasi jį įkomponuoti, vengia atsitiktinumų. Kita dalis tapytojų mėgina temą išskleisti giliau, pasakoja žiūrovui turinį vartodami simbolius ar kitokius lengvai atpažįstamus ženklus. Spalvų, bendro kolorito pagalba kuriamos įvairiausios nuotaikos: rimties ar audros, vėsos ar kaitros, aušros ar saulėlydžio... Tapytojų mėgiamas vaizduoti „auksinio rudens“ ar saulėtos vasaros metas, kai sodrios spalvos tampa priemone atkreipti žiūrovo dėmesį. Tik keli meistrai pasirenka vaizduoti žiemos sniegynus. Juose spalvinį jautrumą demonstruoti sudėtinga. Gelbsti patirtis, paveikslo spalvinės sandaros pažinimas. Nedaug pateikta architektūrinių vaizdų. Vieniems jie tampa siužetinės kompozicijos fonu, kitiems pagrindas spalvų žaismui sukaupiant dėmesį į nuotaikos perteikimą. Vaizduojantys medines kaimo gryteles renkasi ir kitus kompozicinius tikslus – 1) grytelė tik plačios panoramos dalelė; 2) senoviškas statinys pilnavertis vaizdo kompozicijos dalyvis-reikšmingas spalvinis plotas; 3) gryčia užima veik visą paveikslo formatą, o peizažas tik fono užuominos. Atskira studija šio paveikslų rinkinio pagrindu galėtų atsirasti apie nutapyto vandens telkinio vaidmenį gamtovaizdyje.
Kiek benagrinėtume konkurso sąlygų naštą tautodailininkų jos nebaugina- dalyvių skaičiumi jis gausiausias iš iki šiol buvusių. Pirmoji paroda įvyko Kaune 2006 metais, antroji- 2011 m., trečioji - 2013 metais. Konkursinės parodos vyksmo raida atskleidžia temos aktualumą ir populiarumą visuomenėje, gyvybingumą ateityje.
Jonas Rudzinskas
LTS pirmininkas