Kalendorius

Apie ryšį su protėviais...

2026 - 10 - 30

Nuo seno lietuviui buvo svarbus ryšys su savo protėviais. Tikėta, kad Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis mirusiųjų vėlės sugrįžta aplankyti savo gyvųjų artimųjų. Mirusiųjų pagerbimo akcentu buvo vėlių maitinimas. Anot J. Dlugošo, „iki krikščionybės paplitimo mirusiems skirtos apeigos buvo atliekamos kapinėse, šventuose miškeliuose. Susirinkdavo žmonės iš visos apylinkės, atsinešdavo valgio, gėrimo ir pokyliaudavo kelias dienas. Kiekvienas prie savo ugniavietės aukojo dievams, o ypač Perkūnui, kad jis pastiprintų mirusiųjų vėles. Maistą (sūrį) dėdavo ant stalelių, padarytų iš žemės, o midų pildavo į ugnį. Buvo tikima, kad vėlės naktį valgančios padėtą maistą ir geriančios midų. Lietuviai maisto vėlėms į kapines nešė iki XIX a. pabaigos (kai kur iki XX amžiaus 4 dešimtmečio), vėliau šį paprotį pakeitė jo dalijimas elgetoms, kad šie melstųsi už mirusiųjų vėles. Dažniausiai elgetoms buvo duodama duonos bei avies arba ėriuko mėsos.“

Vėlinių švenčių tradicija nuo XV amžiaus, atėjusi iki mūsų dienų, smarkiai pasikeitė, tačiau išliko jos esmė – mirusiųjų pagerbimas, lankant jų kapus, uždegant žvakelę, pasimeldžiant...

Etninės kultūros globos taryba apie Vėlinių laikotarpį lietuvių tradicinėje kultūroje sako, kad  jis nuo seno buvo skirtas ne tik mirusiesiems pagerbti, bet ir giminystės bei bendruomeniniams ryšiams stiprinti, gerumui, atjautai ir dėkingumui išreikšti, taip pat pagerbti protėvių ir kraštui nusipelniusių žmonių atminimą, rengiant išvykas į kapines, pilkapius, istorines ir atminimo vietas, tvarkant apleistus kapus, lankant partizanų ir kitų Lietuvos istorijai svarbių asmenybių atminimo vietas.

Šių eilučių autorė aplankė Lietuvai nusipelniusio žmogaus, gyvenusio ir mūsų krašte, inžinieriaus, knygų rengėjo ir leidėjo, kurio dėka 1902 m. buvo išaiškinta, jog lotyniškų raidžių draudimas įstatymiškai buvo neteisėtas ir galbūt paspartino 1904 m. lietuviškos spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis atšaukimą, Antano Macijausko kapą.

Jolanta Matkevičienė
Molėtų krašto muziejaus etnografė

Nuotraukoje – Pabiržės Antano Macijausko bibliotekos bibliotekininkė Skaistė Stakionė ir Jolanta Matkevičienė, uždegusios žvakelę ant A. Macijausko kapo Pabiržės kapinėse