Dangaus Šviesulių Žolinė Kulionyse
2026 - 08 - 15
Renginio vieta: Etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla, Gilužio g. 2A, Kulionių k., Molėtų r.
Žolinės šventė prie Kulionių piliakalnio, Molėtų krašto muziejaus padalinyje - Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje, šalia Vilniaus universiteto observatorijos bei Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus.
Programoje gerai Lietuvoje žinomo etnoastronomo Jono Vaiškūno paskaita ir ir jam žinomumu prilygstančios, ypatingu skambesiu pasižyminčios kūrybinio folkloro grupės "Sedula" koncertas. Tai nauja teminė muzikinė lietuvių liaudies dainų programa, skirta dangaus šviesuliams: Saulei, Mėnuliui, Žvaigždei (Aušrinei-Vakarinei) bei šių mitinių personažų sudėtingims santykiams, o vieta - Dangaus šviesulių stebykla - ir laikas- rugpjūčio vidurys - pasirinkti neatsitiktinai: tuo metu būtent čia ryškiausiai matomos žvaigždės (juk ne veltui čia pastatyta ir observatorija!), o ilgėjanti naktis tarsi leidžia Mėnuliui, Saulės vyrui ilgiau leisti laiką su numylėta Aušrine. Už neištikimybę Mėnulis buvo perkirstas Saulės ar Perkūno kardu, dėl to Mėnulis danguje periodiškai rodosi nepilnas . Pastebėta, kad tam tikru laiku Mėnulis dangaus skliaute priartėja prie Veneros planetos, kuri baltų kultūroje kaip Vakarinė žvaigždė pavirsta Aušrine. Prieš išrandant teleskopą, Venera buvo žinoma kaip „klajojanti žvaigždė“. Kai kurios istorinės kultūros šiuos planetos pasirodymus rytais ir vakarais išskirdavo į du skirtingus dangaus kūnus. Pitagoras, VI a. pr. m. e. stebėdamas planetos judėjimą nustatė, jog rytais ir vakarais patekanti „žvaigždė“ yra vienas ir tas pats dangaus kūnas. Venera lietuvių mitologijoje susijusi su Saule: kaip Aušrinė uždega jai rytais šviesą ir kaip Vakarinė, palydi Saulę miegoti. Programoje skambės savitai, kūrybiškai atliekamos įvairių Lietuvos regionų dainos ir aukštaičių sutartinės, įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, kuriose apdainuoti dangaus kūnai. Saulė - pagrindinis dangaus kūnas, dainose minimas pirmas, o archeologiniuose senovės baltų papuošaluose vaizduojama segių ir smeigtukų galvučių pavidalu. Dainose Mėnuo visada antras, o baltų meniniame vaizdinyje - žemiau Saulės simbolio. Trečioji - Aušrinė-Vakarinė žvaigždė, lietuvių mitologijoje išdavusi Saulę ir susižadėjusi su jos dangiškuoju partneriu Mėnuliu. Visa ši mitologinė pasaka dainų pavidalu ir mokslininko pasakojimu bus pristatyta visuomenei, susirinkusiai Kulionyse atšvęsti Žolinės. Tai bus ir nauja šios vietos tradicija, mat Žolinė čia nebuvo švenčiama. Taip vietos bendruomenė atsisveikintų su vasara ir padėkotų žemei už suteiktą derlių, pasimėgaudama gražia muzikine programa ir pagilindama savo žinias apie senovės baltų mitinę pasaulėjautą.
Renginio programa:
Programoje gerai Lietuvoje žinomo etnoastronomo Jono Vaiškūno paskaita ir ir jam žinomumu prilygstančios, ypatingu skambesiu pasižyminčios kūrybinio folkloro grupės "Sedula" koncertas. Tai nauja teminė muzikinė lietuvių liaudies dainų programa, skirta dangaus šviesuliams: Saulei, Mėnuliui, Žvaigždei (Aušrinei-Vakarinei) bei šių mitinių personažų sudėtingims santykiams, o vieta - Dangaus šviesulių stebykla - ir laikas- rugpjūčio vidurys - pasirinkti neatsitiktinai: tuo metu būtent čia ryškiausiai matomos žvaigždės (juk ne veltui čia pastatyta ir observatorija!), o ilgėjanti naktis tarsi leidžia Mėnuliui, Saulės vyrui ilgiau leisti laiką su numylėta Aušrine. Už neištikimybę Mėnulis buvo perkirstas Saulės ar Perkūno kardu, dėl to Mėnulis danguje periodiškai rodosi nepilnas . Pastebėta, kad tam tikru laiku Mėnulis dangaus skliaute priartėja prie Veneros planetos, kuri baltų kultūroje kaip Vakarinė žvaigždė pavirsta Aušrine. Prieš išrandant teleskopą, Venera buvo žinoma kaip „klajojanti žvaigždė“. Kai kurios istorinės kultūros šiuos planetos pasirodymus rytais ir vakarais išskirdavo į du skirtingus dangaus kūnus. Pitagoras, VI a. pr. m. e. stebėdamas planetos judėjimą nustatė, jog rytais ir vakarais patekanti „žvaigždė“ yra vienas ir tas pats dangaus kūnas. Venera lietuvių mitologijoje susijusi su Saule: kaip Aušrinė uždega jai rytais šviesą ir kaip Vakarinė, palydi Saulę miegoti. Programoje skambės savitai, kūrybiškai atliekamos įvairių Lietuvos regionų dainos ir aukštaičių sutartinės, įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, kuriose apdainuoti dangaus kūnai. Saulė - pagrindinis dangaus kūnas, dainose minimas pirmas, o archeologiniuose senovės baltų papuošaluose vaizduojama segių ir smeigtukų galvučių pavidalu. Dainose Mėnuo visada antras, o baltų meniniame vaizdinyje - žemiau Saulės simbolio. Trečioji - Aušrinė-Vakarinė žvaigždė, lietuvių mitologijoje išdavusi Saulę ir susižadėjusi su jos dangiškuoju partneriu Mėnuliu. Visa ši mitologinė pasaka dainų pavidalu ir mokslininko pasakojimu bus pristatyta visuomenei, susirinkusiai Kulionyse atšvęsti Žolinės. Tai bus ir nauja šios vietos tradicija, mat Žolinė čia nebuvo švenčiama. Taip vietos bendruomenė atsisveikintų su vasara ir padėkotų žemei už suteiktą derlių, pasimėgaudama gražia muzikine programa ir pagilindama savo žinias apie senovės baltų mitinę pasaulėjautą.
Renginio programa:
13.00–15.00 val. | Žolinės vaišės ir senųjų skonių pažinimas
(Etnografinėje sodyboje)
Šventės dalyvių lauks šeimininkės Danutės krosnyje kepti lietuviški tradiciniai patiekalai, ragausime naminės duonos, giros – tai bus galimybė ne tik paragauti senųjų skonių, bet ir pabendrauti, kartu pasidžiaugti vasaros derliumi bei surinktais žolynais.
(Etnografinėje sodyboje)
Šventės dalyvių lauks šeimininkės Danutės krosnyje kepti lietuviški tradiciniai patiekalai, ragausime naminės duonos, giros – tai bus galimybė ne tik paragauti senųjų skonių, bet ir pabendrauti, kartu pasidžiaugti vasaros derliumi bei surinktais žolynais.
16.00 val. | „Saulės, Mėnulio ir Aušrinės istorija“
(Dangaus šviesulių stebykloje)
Etnoastronomo Jono Vaiškūno pasakojimas ir kūrybinio folkloro grupės „Sedula“ muzikinė programa.
Senieji baltų mitai atgis pasakojimuose, lietuvių liaudies dainose ir tradiciniuose šokiuose.
(Dangaus šviesulių stebykloje)
Etnoastronomo Jono Vaiškūno pasakojimas ir kūrybinio folkloro grupės „Sedula“ muzikinė programa.
Senieji baltų mitai atgis pasakojimuose, lietuvių liaudies dainose ir tradiciniuose šokiuose.
Vakaro pabaigoje, jei leis oro sąlygos, šventės dalyviai bus kviečiami pažvelgti į rugpjūčio dangaus skliautą, pamatyti patekėjusį Mėnulį, sulaukti krentančios žvaigždės, sugalvoti norą, pajusti ypatingą Kulionių vietos dvasią.
