Ežerų žvejybos muziejui – 35–eri
Lapkričio 29 d. sukanka 35 metai, kai 1988 m. istorijos mokytojos, kraštotyros būrelio vadovės V. Mackonienės dėka buvusiame 45 kvadratinių metrų mokyklos ūkiniame pastatėlyje buvo įkurtas Mindūnų devynmetės mokyklos žvejybos įrankių muziejėlis. Žvejybos kampelio ekspozicijose – nuo mažiausio kabliuko, Stirnių kaimo gyventojo Jurgio Kraujelio meškerės automato, kuris veikia įdėjus radijo elementus iki pajuodusio luoto, prieš 500 metų išskobto iš storo medžio, blizgių blizgelių (savos gamybos ir pirktinės), įvairaus dydžio kabliukų, dėžučių žuvims dėti, peikenų, skritulių ir net iš ašutų suvyto valo, kuris atlaikydavo užkibusį stambų ešerį ir karšį, ant sienos pakabinto tinklaičio, pasienyje – venterio, varžos… Netgi daug regėjusiam žvejui mėgėjui jau tada buvo į ką pasižiūrėti.
1990 metais, išvykus V. Mackonienei, muziejų iki 1994 m. prižiūrėjo mokytoja Rima Rimšienė. Nuo 1994 m. muziejui vadovauti ėmus Alfredai Petrauskienei, pradėta plačiau plėtoti muziejinę veiklą, įvairiais įmanomais būdais buvo pradėta skleisti žinią apie unikalų muziejų. Šiam tikslui pasiekti trūkstant lėšų, imtasi daryti savomis jėgomis: įkuriamas klubas „KOPS” (Keliauk, orientuokis, pažink, sportuok), į kurio veiklą įtraukiamas aktyvus jaunimas, geranoriški Mindūnų seniūnijos žmonės. Talkino bendraminčiai – Irena Rimydienė ir Juozas Petrauskas. Alfreda Petrauskienė su didžiausiu užsidegimu kūrė aukštaitišką žvejo sodybą, rašė projektus muziejinei veiklai plėtoti. Su vyru Juozu nuosavu automobiliu buvo apvažiuoti atokiausi rajono kaimai, surinkti eksponatai Švenčionių, Zarasų, Utenos, Ignalinos rajonuose, aktyviai bendradarbiauta su Molėtų ir Utenos aplinkos apsaugos agentūromis, Tado Ivanausko zoologijos muziejumi, Aukštaitijos nacionaliniu parku ir Labanoro regioniniu parku, „LKSKA (Lietuvos kaimo kultūros ir sporto asociacija). „Nemunas”, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, sportinės žūklės klubu „Ešerys”. Muziejaus vadovė, sertifikuota bučių ir tinklų pynėja Alfreda Petrauskienė pradėjo dalyvauti „Gyvosios archeologijos dienose Kernavėje”.
Nuo 1995 metų paskutinį vasario mėnesio savaitgalį pradėta švęsti žiemos žūklės šventė. Ji labai populiari, sutraukia ne tik žvejus, bet ir per 2000 kitų lankytojų. Šventė įtraukta į gražiausių Lietuvos švenčių šimtuką, apie ją rašoma „Terra publikos” išleistoje knygoje „100 renginių, kuriuos verta išvysti”. Muziejaus kieme vyksta mugė, kur galima įsigyti ežerų žuvies, organizuojamos įvairios sportinės rungtys (virvės traukimo, futbolo, orientavimosi sporto, valčių stūmimo sniegu ir kt), žygiai, ledo skulptūrų kūrimas. Ant Baltųjų Lakajų ežero vyksta poledinės žūklės ir ekečių gręžimo varžybos, demonstruojamas senovinis stintelių ir seliavų gaudymo būdas „sukant bobas”.
2012 metais po rekonstrukcijos duris atvėręs atsinaujinęs Ežerų žvejybos muziejus pasipildė interaktyvia ekspozicija, kuri kaustė lankytojų dėmesį, nes žuvys judėjo ir kalbėjo. Šiuo metu muziejuje yra apie 1000 eksponatų ir jis vis pasipildo naujais. Iki šiol Molėtų krašto muziejaus padalinys gausiausiai lankomas rajone.
2014 metais buvusios mokyklos pastate, Ežerų žvejybos muziejaus kaimynystėje, atidaryta A. Truskausko medžioklės trofėjų bei atributikos kolekcijos ekspozicija, viena didžiausių ir gražiausių Lietuvoje, surinkta iš penkių pasaulio žemynų.
Nuotraukos ir informacija Molėtų krašto muziejaus.
