Fotografijų paroda „Skraidantys sunkvežimiai“
Parodos atidarymas - liepos 24 d., 16:00 val.
Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, sunkvežimių autokrosas prasidėjo XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Tai buvo valstybinių (kitokių tuomet nebuvo) įmonių, turėjusių didelius automobilių parkus, darbuotojų iniciatyva sukurtas sportas. Sunkvežimių vairuotojai sugalvojo varžybas – rungtyniauti tarpusavyje ne keliuose, bet uždaroje bekelės trasoje. Tai greitai kaip virusas išplito tarp profesionalių vairuotojų visoje Lietuvoje. Įmonių vadovai kūrė trasas, vairuotojai su kolegomis mechanikais ir šaltkalviais iš „numirusiųjų“ prikėlinėjo nurašytus sunkvežimius.
1976 m. autokroso trasa buvo sukurta visai šalia Molėtų prie Luokesų ežero. Jos iniciatorius Molėtų autotransporto įmonės (ATĮ) direktorius Algimantas Jakimonis. Trasa buvo labai gražioje, kalvotoje vietoje. Susirinkę žiūrovai nuo kalvų gerai matė besivaržančius sunkvežimius, turbūt dėl to jie trasą pamėgo nuo pat pradžių. Savaime niekas neatsiranda, po laukus teko pasivaikščioti ir ATĮ direktoriui, ir kolūkio, kuriam priklausė žemė, pirmininkui V. Arlickui. Trasai įrengti ATĮ ir kolūkio technikos neužteko, reikėjo prašyti Molėtų kelininkų pagalbos ir Molėtų rajono komunistų partijos vadovų paramos. Viską lėmė vadovų suinteresuotumas ir noras kažką padaryti savo žmonių malonumui, ko „didžioji partija“ neliepė. Nedidelis laisvės, o gal laisvamaniškumo protrūkis – darome kolūkio laukuose kartu su ATĮ ką norime, visiems tinka ir patinka.
Molėtų „Luokesos“ autokroso trasa veikė 1976–1992 m. Pirmasis etapas, labai entuziastingas, truko neilgai – nuo 1976 iki 1979 m. Molėtams varžybose atstovavo ATĮ komanda, kurią sudarė trys vairuotojai sportininkai: Algis Gaidys (GAZ, Nr. 77), Kazimieras Pivoras (GAZ, Nr. 78) ir Stanislovas Riauba (ZIL, Nr. 79). Didelių laimėjimų komandai pasiekti nepavyko, bet kiekvienose varžybose pasiektas finišas didino pasitikėjimą ir norą toliau varžytis. Svarbiausia tai, kad vyrai, užuot dalyvavę partijos susirinkimuose, rado alternatyvią veiklą ir juos palaikė įmonės vadovas, o Molėtuose jie buvo tikri vikingai.
1980 m. brežnevinė valdžia uždraudė sunkvežimių autokroso varžybas, argumentuodama tuo, kad „sunkvežimiai turi vežti grūdus į aruodus, o ne tuščiai lakstyti po laukus“. Sportiniai sunkvežimiai ir trasa buvo pamiršti, vairuotojų sportininkų entuziazmas išblėso. Atrodo, kad ir daugelio Lietuvos ATĮ vadovų, palaikiusių sunkvežimių autokrosą, entuziazmas užgeso.
Po penkerių metų pertraukos, 1984 m., autokroso trasa vėl atgijo, bet jos prisikėlimo iniciatoriais jau buvo sukarinta sporto draugija SDAALR ir Molėtų rajono vykdomasis komitetas (dabar savivaldybė). Liepos 15 d. Molėtų trasoje vyko Lietuvos autokroso čempionatas. Į varžybas atvyko ir kaimyninių respublikų atstovai, tačiau molėtiškių jose nebuvo. Vietoj sunkvežimių važiavo bagiai (B-12 klasė), sukonstruoti ant sunkvežimio GAZ-51/52 važiuoklės. Trasoje varžėsi ir mažesni bagiai (B-9 klasė) su lengvųjų automobilių varikliais, UAZ-ai (B-10 klasė), volgos, žiguliai ir moskvičiai (7–8 klasių). Žiūrovų susirinko labai daug. Dirbo visos Molėtų tarnybos, pradedant policija ir baigiant viešojo maitinimo organizacijomis. Tik Molėtų ATĮ entuziastų nebeturėjo, sportiniai sunkvežimiai stovėjo patvoryje, o vairuotojai ir mechanikai dirbo savo kasdienius darbus.
1986 m. autokrosas vėl sugrįžo į Molėtus. Čia vyko Lietuvos vasaros spartakiados autokroso varžybos ir Lietuvos autokroso čempionato III etapas. Susirinko daugiau kaip 10 tūkstančių žiūrovų. Buvo ir naujiena – po automobilių varžybų startavo motokroso atstovai.
1987 m. liepos 11 d. Molėtų „Luokesos“ trasoje vėl gaudė sportinių automobilių motorai. Susirinko net 100 dalyvių. Vyko Lietuvos autokroso čempionato II etapas, skirtas Molėtų įkūrimo 600 metų jubiliejui paminėti. Po ilgokos pertraukos varžybose dalyvavo ir Molėtų ATĮ atstovai su B-12 klasės bagiais, pagamintais iš K. Pivoro ir A. Gaidžio sportinių sunkvežimių GAZ-51. Molėtų garbę gynė Zigmas Liegus ir Vytautas Stukas, atitinkamai užėmę 11 ir 14 vietas.
1988 m. jau tradiciškai liepos mėn. Molėtuose vyko Lietuvos autokroso čempionato III etapas. Molėtų krašto laikraštis „Pirmyn“ rašė: „Kaip sekėsi mūsų rajono lenktynininkams? Niekaip, nes jiems varžybose neleido dalyvauti. Jų automobiliai techniškai nebuvo paruošti taip, kaip reikia tokio lygio varžyboms“ (1988 m. liepos 16 d.). Šių įvykių liudininkas Z. Liegus situaciją prisimena kitaip. Varžyboms jie buvo pasiruošę, bet Molėtų ATĮ atstovai pamiršo iš anksto pateikti paraišką dalyvauti jose, o varžybų dieną organizatoriai paraiškos nepriėmė.
1989 m. rugpjūčio 6 d. „Luokesos“ trasoje vyko autokroso varžybos „Molėtai-89“. Varžybų organizatoriai pasirūpino ne tik sportininkais, bet ir žiūrovais – jiems buvo organizuota loterija. Laimingieji atrinkti pagal įėjimo į varžybas bilieto numerį. Pagrindinį prizą – paskyrą automobiliui „Zaporožietis“ laimėjo jauna šeima, atvykusi iš Raseinių.
Varžybose Molėtų garbę gynė du ATĮ vairuotojai sportininkai Vidmantas Gečys (Nr. 77) ir Vytautas Stukas (Nr. 78) su B-12 klasės bagiais. V. Gečys trasos nebaigė, o V. Stukui, įveikusiam trasą, skirtas specialus Molėtų prizas.
Artėjo didelių politinių ir ekonominių permainų metai. 1990–1992 m. autokroso varžybos „Luokesos“ trasoje dar vyko. Molėtų krašto laikraštis „Pirmyn“ 1990 m. spalio 30 d. 97-ame numeryje rašė: „Kasmet čia („Luokesos“ trasoje) geriausi Respublikos autosportininkai rungtyniaudavo vidurvasarį (liepos pirmą sekmadienį). Šiais metais blokada sutrukdė – nebuvo benzino. Ką padarysi, kai politika net ir sportininkus „suvysto“. Dėl objektyvių priežasčių: pabjurusios trasos, šalto oro autokroso dalyvių nebuvo gausu. Atvyko tik 24 sportininkai.“ Varžybos įvyko, nugalėtojai apdovanoti, Molėtų atstovų trasoje nebuvo.
1992-ieji buvo paskutiniai „Luokesos“ autokroso trasos gyvavimo metai. Liepos 11 d. į varžybas „Molėtai-92“ atvyko tik 16 dalyvių, žiūrovų taip pat susirinko nedaug. Varžybų organizavimo galimybės pasikeitė, valstybinės įmonės nyko, reikėjo rėmėjų. Jais tapo pirmosios akcinės bendrovės ir privačios firmos: „Molexas“, „Molėtų servisas“, „Valius“, Alantos mokyklos agrofirma, prisidėjo ir Molėtų rajono valdyba. Molėtams atstovaujančių sportininkų nebuvo. Paskutinis taškas padėtas 1992 m. spalio mėn. – surengtos dar vienos autokroso varžybos „Luokesos“ trasoje. Kas ir kodėl jas organizavo, nustatyti nepavyko. Dalyvavo tik 13 įvairių klasių sportinių automobilių. Šiose varžybose varžėsi privačių rėmėjų palaikomas molėtiškis Kęstutis Pupelis, bet tarp prizininkų jis nepateko.
Taip baigėsi 16 metų trukusi Molėtų ir aplinkinių rajonų gyventojų pamėgti renginiai „Luokesos“ autokroso trasoje.
Parodą surengti padėjo varžybų dalyvis Kazimieras Pivoras, varžybų organizatorius Kazimieras Purvys, fotografai Algimantas Čiža ir Jonas Danauskas. Prisiminimais pasidalijo Zigmas Liegus, Vytautas Stukas.
Projekto kuratorius Ričardas Žičkus.
Projekto dizaineris Joris Šykovas.
Dizaineris Rytis Žukas.
