Juozo Kazlausko fotografijų parodos „Ilga kelionė namo“ atidarymas
JUOZO KAZLAUSKO PARODA
ILGA KELIONĖ NAMO
Fotografo Juozo Kazlausko parodą „Ilga kelionė namo“ sudaro nuotraukos iš 1989 m. vykusių ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Šių ekspedicijų tikslas buvo tremtyje artimųjų palaikų perkėlimas į tėviškę. „Juozui Kazlauskui sovietmečiu nutylėtų ir todėl tarsi neegzistavusių dalykų fotografavimas nebuvo tik paprasta dokumentacija. Tai buvo atminties „iškasimo“ ar net sukūrimo veiksmas, – rašo Agnė Narušytė. Nuotraukose užfiksuotos Tit Ari salos (Jakutija) kapinės – vienos didžiausių išlikusių tremtinių kapinių Arktyje. Jos yra ant Lenos kranto, apie 500 metrų nutolę nuo upės. „Amžinas įšalas vis išmeta į žemės paviršių negiliai palaidotuosius. Trumpos vasaros metu stiprūs vėjai tarsi sniegą išpusto smėlį, atidengdami kapus. Nesuiręs per šalčius lavonas – geras grobis poliarinėms lapėms, jos dažnai apgraužia iškeltus į žemės paviršių palaikus. Šiurpus vaizdas – didžiuliame lauke išbarstyti vaikų karsteliai, kai nebėra jokios žymės, kas čia palaidotas. Kapines veikia ne tik įšalas ir vėjai, bet ir globalus atšilimas. Ko gero, Lenos žiotyse esančios salos aptirps ir bus išplautos į Arktį...“ – pasakoja Jonas Markauskas, Lapteviečių brolijos pirmininkas.
Parodą „Ilga kelionė namo“ sudaro 34 fotografijos iš lietuvių tremties vietų. Paroda buvo parengta Instituto „Lietuva“ užsakymu 2008 m. eksponavimui Berlyne, Štazi (Stasi) muziejuje. Fotografijas atrinko Fotomenininkų sąjungos atstovė Margarita Paškevičiūtė.
Po Berlyno paroda buvo eksponuojama: 2009 m. – Latvijos fotografijos muziejuje Rygoje, 2010 m. – Kauno fotografijos galerijoje, 2011 m. – Lietuvos Respublikos seimo galerijoje, 2017 m. – Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, 2018 m. – Birštono sakralinio meno muziejuje, vėliau: Suvalkų ir Punsko Lietuvių kultūros namuose, Lenkijoje, Kauno Žemės ūkio akademijoje, Tuskulėnų memorialiniame centre, Vilniuje.
Biografija trumpai:
Juozas Kazlauskas gimė 1941 m. Žvirbliškių kaime, Molėtų rajone, mirė 2002 m. Vilniuje. 1949–1957 m. gyveno tremtyje Irkutsko srityje. 1972 m. baigė Kinematografijos institutą Maskvoje. 1969–1975 m. Lietuvos kino mėgėjų draugijos, o 1975–1987 m. Lietuvos kino studijos dokumentinių filmų operatorius, režisierius. Kino operatoriumi dirbo Sauliaus Beržinio, Algirdo Dausos, Laimos Pangonytės, Roberto Verbos ir kitų režisierių filmuose. 1970 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu, 1980 m. – Kinematografininkų sąjungos nariu. Yra sukūręs dokumentinių filmų.
Svarbiausi Juozo Kazlausko fotografijų ciklai: „Šiaurės keliais“, 1967–1985 m.; „Lietuva tremtyje“, l988–1989 m.; „Lietuva nuo 1988 m.“; „Čečėnija“, 1994 m.; „Černobylis“, 1997 m. Dalis fotografo archyvinės medžiagos saugoma LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose.
Pilna J. Kazlausko biografija ir daugiau apie jo gyvenimo patirtis yra sudėta fotografijos albume „Juozas Kazlauskas, Fotografija“, Vilnius, 2010. Pristatinėjau šį albumą Molėtų bibliotekoje.
Dalia Kazlauskienė
