Martino Jankaus paroda „Vaizdas gražus iš toli“

Martino Jankaus paroda „Vaizdas gražus iš toli“ Molėtų dailės galerijoje aprėpia kelių dešimtmečių tapybą. Dešimtys skirtingo formato paveikslų išsidėsto ir chronologiškai, bet laikas šiuo atveju nėra tiesioginė ir tiesi pasakojimo linija. Greičiau tai galimybė iš arti ir iš toliau pažvelgti į tapybos mąstymą, kurio pagrindą sudaro spalva, potėpis ir jų tarpusavio santykis.

Jankaus tapybos šaknys siekia plačiai suprantamą Vakarų tapybos tradiciją – nuo renesansinių ar Baroko klasikų iki XX amžiaus modernizmo, taip pat mūsiškojo „Ars“ eksperimentų. Bet tai nėra citatų ar stilistinių nuorodų sistema. Tapybinė kultūra veikia giliau ir plačiau: kaip atmintis, įsigėrusi į patį tapybos būdą, į spalvos pasirinkimą, potėpio ritmą, teptuko prisilietimą prie drobės.

Martino tapybos spalvinis pasaulis yra žemiškas. Net dangus, net oras, regis, persmelkti žemės kilmės spalvų– umbrų, ochrų, prigesintų, dulsvų tonų. Žemė nėra vien motyvas. Ji tampa savotiška pasaulio medžiaga, iš kurios susideda vaizdas. Todėl M. Jankaus tapyboje galima įžvelgti tam tikrą (be jokios pompastikos, pretenzijos ar išankstinės programos) suvokiamą panteistinę nuojautą: norą pamatyti visumą dalelėje, pasaulį – mažame jo fragmente, netgi žemės grumste, kuris netrukus subyrės į dulkes.

Tapybos vaizdai gimsta iš potėpių. Jie nėra tik paviršiaus žymės – veikiau struktūrinės dalelės, iš kurių konstruojamas atvaizdas. M. Jankaus kūrybinę strategiją galima apibūdinti kaip abstraktų mąstymą su figūratyviniais elementais. Vaizdas nėra pirmesnis už tapybą: jis išnyra iš spalvų, dėmių, linijų, potėpių ir jų ritmų. Šis procesas artimas improvizacijai ir tapybiniam svingavimui – tam ypatingam momentui, kai teptuko judesys tampa nebe vien techniniu veiksmu, bet savarankiška menine kalba.

Ypač svarbus M. Jankaus tapybos elementas yra siluetas. Jis gali būti ryškus ir išraiškingas, tačiau lygiai taip pat gali išplaukti, prarasti savo kontūro tikslumą, paskęsti spalviniame rūke. Būtina prisiminti Leonardo da Vincio sfumato (italų kalbos žodis, dailės terminas, pažodžiui siejamas su „dūmu“, „dūmuotu“ paviršiumi; uo apibūdinamas švelnus, beveik nepastebimas tonų ir kontūrų perėjimas, kai formos ribos nėra griežtai nubrėžtos, o tarsi ištirpsta atmosferoje) ne kaip tiesioginę istorinę paralelę, bet kaip principą, kai daiktas tampa regimas būtent todėl, kad jo ribos nėra iki galo apibrėžtos. Siluetas atsiranda ir išnyksta vienu metu.

Tapytojo formuojamas paveikslas išlieka ir langu į menamą tikrovę, ir dažais užteptu paviršiumi, tampančiu savotišku begaliniu dvasiniu veidrodžiu. Žiūrint į M/ Jankaus kūrinius galima pajausti tam tikrą mentalinės paklodės principą – kažką kasdieniško, artimo ir labai intymaus, ant ko kaupiasi vaizdai, prisiminimai, nuotaikos ir tapybinės patirties sluoksniai.

Todėl „Vaizdas gražus iš toli“ galima skaityti ne tik kaip parodos pavadinimą, bet ir kaip tam tikrą tapybos principą. Atstumas čia nėra vien fizinis. Paveikslas nuolat reikalauja pakeisti žiūrėjimo ir suvokimo mastelį, distanciją, netgi judėjimo link jo trajektoriją: priartėti prie potėpio, spalvos, dažo materijos ir vėl atsitraukti, kad iš atskirų dalelių susidėliotų visuma. Tarsi žiūrėtume į užtemstančią saulę – ne į konkretų objektą, o į būseną, į šviesą, kuri kartu yra ir spalva, ir atmintis, ir vaizdas.

Martino Jankaus tapyba gyvena tarp šių polių: tarp abstrakcijos ir atpažįstamo motyvo, tarp kultūrinės atminties ir kasdienybės, tarp žemės ir dangaus, tarp medžiagos ir dvasios. Jos vaizdas iš tiesų tampa gražus iš toli – galbūt todėl, kad tik atsitraukus galima pamatyti, kaip atskiras potėpis, spalvos dėmė ar siluetas susijungia į didesnę, sunkiai nusakomą visumą.

dr. Vidas Poškus

Tapytojas Martinas Jankus:
1988 m. baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą;
1988-1992 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija).
Nuo 1995 m. – Dailininkų sąjungos narys.  
1997 Lietuvos dailininkų sąjungos premija („Už kūrybingą lietuvių tapybos tradicijų tąsą“)
2025 Vidurio amžiaus tapytojo prizo nugalėtojas 

Darbai muziejuose: Lovysos modernaus meno muziejus, Suomija
MO muziejus, Lietuva