Pagalvokime apie nematerialųjį kultūros paveldą
2023 m. UNESCO Vykdomoji taryba, kurios narė šiuo metu yra ir Lietuva, spalio 17-ąją paskelbė Tarptautine nematerialaus kultūros paveldo diena. Kaip rašoma UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos svetainėje – UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos atsiradimas lėmė tai, kad kultūros paveldo sąvoka tapo daug platesnė, aprėpianti ne tik materialią, bet ir nematerialią, iš kartos į kartą perduodamą, kultūrinei tapatybei reikšmingą, pačių bendruomenių puoselėjamą gyvąją kultūrą. Nematerialaus kultūros paveldo koncepcija skatina identifikuoti ir pripažinti vertybių raiškos formas, atsiremiant į pačių bendruomenių gyvąsias praktikas, kurios dera su pamatiniais žmogaus teisių, pagarbos kultūrų įvairovei ir tvariai aplinkai principais. Per 20 Konvencijos gyvavimo metų tokia samprata įsitvirtino tiek tarptautinėje paveldo teisėje, tiek nacionalinėse kultūros politikose ir strategijose. Šiandien galime pasidžiaugti, kad į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašus yra įrašyta per 600 vertybių iš 140 valstybių, tarp jų ir Lietuvos. Tai – kryždirbystė, sąrašuose esanti nuo 2008-ųjų, kaip ir Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse bei sutartinės, sąraše esančios nuo 2010-ųjų. Pernai metais į šį sąrašą įtraukta ir šiaudinių sodų tradicija. Galime pasidžiaugti ir tuo, kad pirmąkart Vilniaus universiteto (VU) profesorius Rimvydas Laužikas tapo pirmuoju lietuviu, paskirtu į UNESCO Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto Vertinimo komisiją, o šįmet ir pirmininkauja Vertinimo komisijos darbui. Apie nematerialujį paveldą, darbą UNESCO, spalio 15-ąją jis pasakojo ir molėtiškiams. Pasak jo, 2026 m. UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą turėtų papildyti dar dvi lietuviškos vertybės – Kūčių tradicija ir Vilniaus verbos. Tiesa, reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui pateikta daugiašalė nominacija – Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, kurią pasirašė trijų šalių kultūros ministrai. Kalbant apie nematerialųjį pasaulio paveldą negalima nepaminėti ir Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado, kuriame yra 70 vertybių, iš kurių dvi tėra molėtiškos: Skudutiškio šventvietės lankymas ir senovinis stintelių ir seliavų gaudymas žiemą sukant bobas Mindūnų kaime ant Baltųjų Lakajų ežero. Minint Tarptautinę nematerialaus kultūros paveldo dieną – puiki proga apmąstyti, kokios Molėtų krašto vertybės ateityje galėtų papildyti Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, o apmąstant galima pasigaminti ir gardų šeimos patiekalą, kurį gamino močiutės ar kiti giminaičiai. Jei nieko nesugalvojate, kepkite duoną, nes duonos kepimo tradicija dar tebėra gyva mūsų tautoje.
Jolanta Matkevičienė
Molėtų krašto muziejaus etnografė
