Pasimeldę į Šv. Mykolą, pasidžiaugs ir Daga
Senieji rugsėjo mėnesio pavadinimai – Rudenio, Vėsulinis, Paukštlėkis, Šilų, Rujos, Strazdinis, Rudugys, Viržių, Sėjos, Veselinis, Vesulis – tarsi nupasakoja visa, kas vyksta tuo laikotarpiu. Regis, ir žmogus semia paskutinius gamtos syvus, kad turėtų ką prisiminti žvarbiais orais. Žiūrėk, jau ir trečia rugsėjo dekada su Šventu Matu beprasidedanti – tikro rudenio švente ir derliaus pabaigtuvėmis: „Po švento Mataušo ir žemė ataušo“ – galima ir pasilinksminti po sunkių darbų, susitinkant su giminėmis ar kaimynais, paragaujant miežinio alaus iš naujo derliaus... Retai kur begaminamas naminis alus, o ir Mataušo šventės vardai, kaip Ragautuvės, Koštuvės, Sambariai, Alutinis – išlikę tik etnografiniuose leidiniuose. Tačiau pati tradicija – pasidžiaugti nauju derliumi ir pasižmonėti Rudenio šventėse – dar gyva. O ir švenčių tą paskutiniąją rugsėjo dekadą tikrai ne viena...
Tuoj po Šv. Mato, rugsėjo 22-ąją – Rudens lygiadienis, kai susilygina naktis su diena ir įžengiame į tamsųjį laikotarpį. Atvėsta ežerų vanduo, pirmosios šalnos numarina rudens žiedus... Bet šįmet tų šalnų apturėjome jau rugpjūtį, o ir maudynes kai kas pradėjo tik rugsėjį, lyg bijodami vasaros lietų, ištaškiusių visą vandens šilumą... Jau išskrido mūsų paukščiai, keliaujantys į pietus, o kraštietis Vytautas Jusys Ventės ornitologinėje stotyje spėjo sužieduoti jubiliejinį – milijoninį paukštį, pradėjęs žieduoti nuo 1978-ųjų...
Nutilo ir žiogai, tik svirpliai čirpia naktimis lyg iš karinės novelės.
Ši diena ir Baltų vienybės diena, pradėta minėti nuo 2000-ųjų, pagerbiant 1236 m. rugsėjo 22 d. vykusį Saulės mūšį, kai susivienijusios baltų gentys sumušė Kalavijuočių ordiną.
Baigiantis mėnesiui, rugsėjo 29-ąją – šventieji arkangelai – Mykolas, Gabrielis, Rapolas, bet liaudžiai užtenka ir Mykolinių. Juk jis – Mykolas arkangelas, Dievo pasiuntinys iš visų angelų galingiausias kovoje su Liuciferio piktosiomis dvasiomis. O mes juk turime dar ir palaimintąjį Mykolą Giedraitį.
Tad nukasę bulves, kurių šįmet mažokai užderėjo, sekmadienį dauguma skubės į šventovę, pakeliui grožėdamiesi sudygusiais žiemkenčiais, nes „kokia vaga, tokia ir daga“. Pasimeldę į Šv. Mykolą, galės pasidžiaugti ir Daga, mintyse palinkėdami geresnio derliaus kitąmet...
Jolanta Matkevičienė
Molėtų krašto muziejaus etnografė
