Pavasarį jau parnešė gandrai

Sakoma, kad gandras parneša tikrąjį pavasarį. Iki kovo 25-osios, Gandrinių dienos, jau būna sugrįžę daugybė paukščių, kurių giesmelių galima pasiklausyti miške ar krūmynuose, net zylutės keičia tonaciją, įsiterpdamos į tą bendrą pavasariško čiulbesio simfoniją.
Nuo seno ši šventė Lietuvoje vadinta Blovieščiais, pavadinta nuo slaviškų žodžių blagaja vestj („geroji žinia“). Po nepriklausomybės atgavimo 1990 m., ši šventė vis dažniau vadinama Gandrinėmis ar tiesiog Gandro diena, pasidžiaugiant baltųjų gandrų sugrįžtuvėmis. Yra išlikęs posakis, kad grįždamas gandras ant uodegos parneša kielę, kuri išspardanti paskutinius ledus. Arba – per Blovieščius vėža pradeda krypt, vadinasi, baigiasi rogių kelias.
Lietuviai labai myli šį paukštį, net nacionalinio paukščio titulą suteikė, o šis, įsikurdamas pas gerus žmones, atnešąs laimę ir sodybos šeimininkams.
Padėjus kiaušinius, po mėnesio ar keliomis dienomis daugiau, išsiris jaunikliai, kuriuos bemaž du mėnesius turės maitinti tėvai, o paruošus skrydžiui, vėl paliks gimtuosius lizdus.
Prieš porą metų Europoje vykusi aštuntoji tarptautinė gandrų apskaita padėjo sužinoti, kad Lietuvoje peri apie 16 tūkstančių gandrų porų.
Regis, vieni pirmųjų gandrų, dar per pirmąją kovo dekadą, sugrįžo į gimtąjį lizdą Levaniškiuose, buvusiame Mačianskų šeimos namų kieme.
Šią dieną buvo paprotys vaišintis ir vaišinti kaimynus. Iš vienų namų į kitus reikėdavo eiti pamažu, pamėgdžiojant gandrą. Toks elgesys buvo vadinamas starkavimu (gandravimu).
Rytų Aukštaitijoje ruoštas specialus maistas – iš įvairių javų miltų keptos bandelės, vadintos kaukorais, kratiniu ar baciono pyragu. Tai buvo apeiginis maistas, gamintas norint padidinti javų derlingumą. Per Gandrines vaikai rasdavo bandelių, padėtų ant tvoros stulpo, pakabintų ant medžių. Buvo sakoma, kad tai sugrįžusio gandro „lauktuvės“.
Manyta, kad gandras gali nulemti sėkmingą santuoką, atnešti naujagimį, išgydyti nuo įvairių ligų, apsaugoti nuo perkūnijos.
Kartu su Gandrinėmis kovo 25-ąją dieną katalikiškasis pasaulis mini ir Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai dieną.

Jolanta Matkevičienė
Molėtų krašto muziejaus etnografė