Pusiaužiemio godos

Ar pastebėjote, kad diena pradėjo ilgėti? Gražiai balta žiemužė bus persiritusi per pusiaužiemį, sausio 25-ąją, vis artyn ir artyn pavasario...

Sakoma, kad nuo Trijų Karalių saulužė žvirblio žingsneliais briedį per pusnynus vejasi. Šįmet žiema nepašykštėjo nei sniego, nei šalčio. Matyt, ir jos ilgumą bus sunku nuspėti. Ir ar vienodai versis barsukas su meška?
Kol meškos buvo pranykusios, svarbiausias Pusiaužiemio veikėjas būdavo barsukas. Prabunda ryte, eina apsidairyti. „Jei saulutė giedrą svaido, žvėrelis išsigąsta savo šešėlio ir atbulas nubidzena oloje slėptis. Gulasi ant to paties šono – tada sniegas jau greit iškorės.“
Jeigu apniukę, barsukas savo barsukynę apvaikšto ir sugrįžęs kietai įminga ant kito šono. Vadinasi, pavasaris dar tolokai. „Bus ir sniego, ir šarmos, lijundros teškens.“
Gal šįmet pamatysime ir mešką? Nors ji, matyt, bus per vėlai užmigusi... Apie mešką sakoma, kaip ir apie barsuką. Jei pamato savo šešėlį, eina toliau miegoti, reiškia, kad pavasaris bus vėlyvas, o antroji žiemos pusė dar šaltesnė ir sunkesnė. Jeigu diena bus ūkanota, ir meška nematys savo šešėlio, pamanys, kad metas keltis, nebesivers ant kito šono, tada kita žiemos pusė būsianti šiltesnė ir pavasaris ankstyvas.
Anuomet, kai žmonės gyveno vienkiemiuose, o kad ir kaimuose, turėdami savo ūkelius, per Pusiaužiemį būtinai apeidavo kluoną, pažiūrėdavo, kiek šieno sušėrė gyvuliams, kiek jo dar liko. Jei tinkamas oras, jau kitą rytą po Pusiaužiemio, sėsdavo į arklių traukiamas roges ir važiuodavo į mišką rąstų statyboms, kalviai imdavo kalti noragus, uknolius, grūdinti pasagas...
Verpėjos sėsdavo prie ratelių, audėjos – prie staklių, žvejai – prie tinklų mezgimo... Darbų ratas naujai įsisukdavo, o su juo vykdavo ir kiti svarbūs dalykai. „Pradėdavo girgždėti piršlių rogės, skambaliuoti piršlybų žvanguliai.“ Tokiai kelionei reikėjo pasirinkti ir tinkamą Mėnulį.
Gero vyro iš jaunaties piršlybų nelauk: „toksai dūks gyvenime, kitom galvas suks, kaip eržilas lakstys“.
Senolių patarimus galima išmėginti ir šiais laikais. Anot jų, jei nori tvirtos šeimos – geriausias laikas piršlyboms per Sengalį, o pats geriausias laikas ir piršlyboms, ir vestuvėms – priešpilnis.
O dar geriau stebėti zuikius. Juk ir jie sausio pabaigoje kelia vestuves, siaučia po sodus. Jei zuikių yra, bus neblogai gyventi. Anksčiau sakydavo, kad ir karvės gerai veršiuosis, ir bitės aviliuos nesušals, o ir pavasaris būsiąs lengvas ir gražus. Ko daugiau reik...

Jolanta Matkevičienė
Molėtų krašto muziejaus etnografė