Romualdo Petrausko tapybos paroda „BE PAVADINIMO“
Romualdas Petrauskas
Tapybos paroda
BE PAVADINIMO
Sausio 16 d., antradienį, 16:00
Molėtų dailės galerija, Inturkės 4, Molėtai
Apie autorių:
- Petrauskas (1958–2021) gimė Panevėžyje. 1981 m. įgijo laikrodininko-graverio specialybę. Gyveno ir kūrė Panevėžyje. Parodose dalyvavo nuo 1982 m. 2000 m. tapo Floridos miniatiūrų kūrėjų asociacijos (Miniature Art Society of Florida) nariu. Darbų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Apdovanojimai:
2007 m. Paroda „Panevėžio dailės dienos 2007“, nominacija „Populiariausias dailininkas“, Panevėžio miesto dailės galerija, Panevėžys. 2003 m. konkursas „Lietuvos istorija tapyboje“, diplomas, Lietuvos Nacionalinis Muziejus, Vilnius. 2002 m. Tarptautinė miniatiūrų paroda „Seaside“, apdovanojimas „Geriausias parodoje“, N.C., JAV. 2001 m. Tarptautinė miniatiūrų paroda, pirmoji vieta už aliejinę tapybą, Florida, JAV. 2001 m. Tarptautinė miniatūrų paroda „Paper Mill Playhouse“, apdovanojimas „Geriausias parodoje“, Millburn , JAV. 2000 m. Pasaulinė miniatiūrų paroda, nugalėtojo apdovanojimas, Tasmanija, Australija.
Apie parodą:
Romualdo Petrausko parodos atveju pavadinimas „Be pavadinimo“ yra tikrai neatsitiktinis. Šioje, Molėtų dailės galerijoje rodomoje legendinio Panevėžio ir Lietuvos dailininko kolekcijoje dalis darbų yra ne tik nepasirašyti, bet ir nedatuoti. Galima laikyti tai savotišku atsitiktinumu, autoriaus atsainumu kruopščiai pildomai kūrybinei buhalterijai. Pažinusiems spontanišką menininko natūrą, tokia veiksmų visuma tarsi neturėtų kelti didelės nuostatos. Kita vertus, įsigilinus į R. Petrausko kūrybą, tas jo paveikslų (ir būsenų bei personažų juose) „nelaikiškumas“ ir „neįvardinamumas“ taip pat rodosi savaime suprantamais. Tai tarsi romantizuota ar modernizmo klasika (netgi suprematizmu ar vadinamuoju „analitiniu menu“) dvelkianti genialiojo antžmogio mitą tvirtinanti pozicija, tačiau joje iš tiesų esama logikos ir tiesos.
Visų pirma, žvelgiant į R. Petrausko kompozicijas, nėra didelio skirtumo, – kada jos buvo nutapytos. Prieš kelis ar keliasdešimt metų. Nes tapytojas fiksuoja situacijas bei būsenas, kartais atrodančiais fantasmagoriškomis, primenančiomis sapnus ir haliucinacijas. Tačiau pripažinkime, kad tai visuomet egzistuoja mūsų galvose – sąmonėje ir pasąmonėje. O koks nors neoplatonikas pabrėžtų dar radikaliau, teigdamas jog tai yra amžinosios idėjos, kurios buvo, yra ir bus. Amžinai. R. Petrausko kūryba iš tiesų yra susijusi su amžinybe. Net sustingusios arba ritualizuotais judesiais besikraipančios figūros regisi lyg menininko vaizduotės pagimdyti angelai ir demonai. Tai yra – laikui nepavaldūs veikėjai.
Taip pat pavadinimų nebuvimo faktas liudija kūrėjo norą neužmaukšlinti žiūrėjimo ir suvokimo apynasrio. Nes net ir labai atpažįstamai nutapytame medyje ar žmogaus kūne, simbolyje ar įvaizdyje (bei jų kombinacijose) visuomet slypi subjektyvusis, asmeninių patirčių ir lūkesčių nulemtas pradas. R. Petrausko tapyba kalba būtent apie tai. Nors būtina pabrėžti, kad dailininkas tiesiog tapė, nesiekdamas nei ko nors įrodyti, nei manifestuoti, nei demonstruoti. Daugeliu atvejų, pasitelkdamas klasikinę daugiasluoksnę tapymo metodiką, išnaudodamas aliejinio dažo galimybe perteikti medžiagiškumą ir šviesotamsą, jis pasakojo visuomet aktualius bendražmogiškus ir bendražemiškus dalykus. Todėl jo paveiksluose nereikia nei datų, nei pavadinimų. Ten reikia tik įsigilinimo ir įsijautimo.
Molėtų dailės galerijoje pristatomi gerai žinomi ir rečiau matyti R. Petrausko kūriniai. Kai kurie jų – eskizai, būsimų paveikslų apmatai, demonstruoja technologinę tapytojo virtuvę, jo minties genezę. Atrinkti darbai apima kelių dešimčių laikotarpį, tokiu būdu atskleidžiant vidinę menininko evoliuciją, jo kelionę paslaptingomis ir įdomiomis tapybos teritorijomis.
