Eglės Velaniškytės tapybos paroda „Puota maro metu“
Paskutinį savo kūrybos dešimtmetį tapytoja Eglė Velaniškytė išryškėjo kaip išskirtinė Lietuvos kūrėja, tapusia dailės istorijos, konkrečiai – molbertinės tapybos, dalimi. Dailininkė galutinai išgrynino savo stilių, natūraliai išaugusį iš ekspresionistinės ARS tapybos tradicijos. Molėtų dailės galerija tapo liudininke nesiliaujančio Eglės Velaniškytės tapybos proveržio, kai Molėtuose 2019 m. buvo surengta viena iš ryškesnių solo menininkės parodų – „Šviečiantis veidas“. Tuomet, tapytoja atviravo, kad nesustos tapyti ir greitai sulauksime jos antrosios parodos. Taip ir įvyko.
Maloniai laukiame jūsų Molėtuose kaip meno istorijos liudytojų ir tapybos mylėtojų.
„Tapybos paroda „Puota maro metu““ – kaip komentuoja menotyrininkas Vidas Poškus, – „surinkta iš naujausių menininkės darbų, tema ir pavadinimas yra padiktuoti gyvenamojo laiko aktualijų bei kūrėjos asmeninių patirčių. „Puota maro metu“ – toks pasakymas atsiradęs dar prieš amžius amžinuosius. Aliuzijų galima pastebėti Šventajame Rašte, kur kalbama apie Nojų arba Sodomą ir Gomorą, taip pat paminėtinas Baltazaro puotos epizodas... Viduramžiais, maro – „Juodosios mirties“ metu žmonės puotaudavo nevilties ir begalinio fatalizmo jausmų apimti, kada šventinis karnavalas suteikdavo mažyčio lūkesčio ir nuojautos, kad viskas bus gerai (arba atvirkščiai – nieko gero...). Galop, galima paklausti – ar mūsų gyvenimas ir nėra puota maro metu, ar E. Velaniškytė nevaizduoja to, kas vyksta dabar ir visados, aplink mus ir mūsuose pačiuose? Tai ypatingai atviru (laisvai jautriu) potėpiu bei skausmingai kertančia spalva nutapytos kompozicijos, kuriose veiksmas vyksta šiandieninės logikos ir iracionalybės ritmu – Gyvenimas ir Mirtis čia apsikabina tartum kokie meilužiai, o biblijiniai siužetai aktualizuojasi kaip šiandienos motyvai.
Kaip kadaise taikliai yra pastebėjęs menotyrininkas Saulius Mikėnas: „Tam, kuris domisi ir mėgsta lietuvių tapybą, Eglės Velaniškytės darbai turėtų būti artimi. <...> Eglės kūrybą galima pavadinti gyvenimo kronika – labai asmeniška ir atvira“.
Dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) 1976-1982 metais būsimai tapytojai dėstė ir diplominiam darbui vadovavo legendinis profesorius Antanas Gudaitis. Privačiomis grafikos pamokomis prie menininkės ugdymo yra prisidėjęs Algimantas Švėgžda. Jų, o ir savo asmeninių savybių dėka, autorė pasižymi tvirtai išugdytu piešiniu ir skambia spalvų palete. E. Velaniškytės kurso draugai – Ramūnas Čeponis, Pranas Grušys, Vygantas Paukštė, Audronė Petrašiūnaitė ir Šarūnas Sauka – šiuo metu yra publikos puikiai žinomi, išskirtinius išraiškos stilius sukūrę talentingi tapytojai. Su šia generacija, neretai vadinama „lūžio karta“ yra kūrybiškai subrendusi tapytoja E.Velaniškytė.
Paskutinė išskirtinė personalinė E. Velaniškytės paroda pavadinimu „Puota maro metu“, vyko 2021 metais VDA parodų salėse „Titanikas“. Po parodos MO muziejaus rinkinys pasipildė naujais dailininkės kūriniais.
Molėtų dailės galerijoje rodoma parodos „Puota maro metu“ mažoji versija.
